- burgėjimas
- burgė́jimas sm. (1) → burgėti: 1. Vandens burgėjimas rš. 2. Ramiai be burgėjimo laukė savo nelaimės rš. 3. Burgėjimas vidurių, pilvo IM1852,34. \ burgėjimas; apiburgėjimas; paburgėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
burgėjimas — dkt. Vandeñs burgėjimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apiburgėjimas — sm. (1) apšalimas: Apiburgėjimas to šaltinio! Grg. burgėjimas; apiburgėjimas; paburgėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
burgėsena — sf. (1) burgėjimas, murmėjimas: Ne su burgėsena, bet su darbuosena pasirodyk vyras esąs Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
paburgėjimas — sm. (1); P pamurmėjimas. burgėjimas; apiburgėjimas; paburgėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language